- rukšlis
- rùkšlis, -ė smob. (2), rukšlỹs, -ė̃ (4) Jnšk; I žr. 1 rukis 1: Toks y[ra] susiraukęs rùkšlis Rt. Ta jų Genė tokia rùkšlė Skr. Kurs susiraukęs vis, tas rukšlis J. Ana rùkšlė, t. y. susiraukusi, nelinksma, kaktą sukvaldojusi J. Nepavirsk į rùkšlį Skrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.